Kviestiniai pranešėjai

2014 m. Lietuvos mokslo premija skirta už darbų ciklą „Aukštadažnės akustinės bangos feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose”. Darbų autoriai vieni pirmųjų pasaulyje pažangius aukšto dažnio tūrinių ir paviršinių akustinių bangų metodus pritaikė modernių šiuolaikinių medžiagų tyrimams. Tyrimai išplėtė žinias apie jų fundamentaliąsias savybes, akustinių bangų sklidimo ir sąveikos procesus, parodė taikymų galimybes šiuolaikinės elektronikos, medžiagotyros, sensorikos srityse.

2013 m. Lietuvos mokslo premija skirta už didžiulį indėlį į atomo teorijos metodų plėtrą ir taikymus. Anot LMA fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijos pirmininko Algimanto Undzėno, šie mokslininkai panaudojo naujausius metodus, kurie leido tiksliai įvertinti beveik visų Mendelejevo lentelės elementų spektrines savybes. Šie tyrimai turi tarptautinį pripažinimą, mokslininkų sukurti metodai naudojami visame pasaulyje.

gaska

Remis Gaška

Sensor Electronic Technology, JAV

Dapkus-Tyndall-winner-photo

P. Daniel Dapkus

Pietų Kalifornijos Universitetas, JAV

Remis Gaška yra bendrovės „Sensor Electronic Technology“ vadovas. Svarbiausios mokslinio darbo kryptys: puslaidininkinių darinių savybių tyrimas, naujų puslaidininkinių medžiagų ir prietaisų kūrimas. Sukūrė pirmuosius galio nitrido (GaN) puslaidininkių pagrindu pagamintus didelės galios lauko tranzistorius, ultravioletinę spinduliuotę skleidžiančius puslaidininkinius šviesos diodus, galio nitrido fotodetektorius, pjezoelektrinius ir piroelektrinius jutiklius. Daugiau kaip 500 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 200 išradimų autorius.

Daktaro laipsnį gavo 1970-aisias Ilinojaus Universitete (JAV). 1970-1976 dirbo Bell Laboratories. Vienas iš MOCVD technikos epitaksiniam puslaidininkių auginimui pionierių. Daugybės mokslinių apdovanojimų laureatas, daugiau nei 400 straipsnių autorius. Dabartiniai tyrimai koncentruojasi ties puslaidininkinių nanostruktūrų auginimu ir taikymu. 2015 metais P. Daniel Dapkus apdovanotas John Tyndall prizu už MOCVD technikos vystymą ir įnašą į puslaidininkių lazerių technologiją.

K._Jarašiūnas

Kęstutis Jarašiūnas

Vilniaus universitetas
Gediminas Juzeliunas

Gediminas Juzeliūnas

Vilniaus universitetas

Kęstutis Jarašiūnas – habilituotas fizinių mokslų daktaras, paskelbęs daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, o 1996 m. jam ir kolegoms skirta Lietuvos mokslo premija. Profesoriaus svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: netiesiniai optiniai reiškiniai ir fotoelektriniai vyksmai puslaidininkiuose, šviesos bangų sukelti difrakcijos mechanizmai, holografinių metodų taikymas puslaidininkiams tirti. Būtent už pastarųjų eksperimentės fizikos darbų ciklą "Dinaminės holografijos metodų sparčių vyksmų stebėsenai puslaidininkiuose sukūrimas ir plėtra" profesoriui paskirta 2014 m. Povilo Brazdžiūno premija.

Gediminas Juzeliūnas yra Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius, profesorius, habilituotas mokslų daktaras. Pagrindinės profesoriaus mokslinių interesų sritys: kondensuotųjų medžiagų optika ir spektroskopija, kvantinė optika, eksitonų ir poliaritonų teorija, atomų Bozės ir Einšteino kondensatų, šaltųjų atomų dujų fizika. Šiuo metu profesorius nagrinėja naujus šaltųjų atomų valdymo šviesos pluoštais būdus, taip pat lėtos šviesos išsaugojimą ir atgaminimą šaltųjų atomų dujose. Profesoriaus darbai įvertinti 2013 m. Adolfo Jucio premija.

image382

Gediminas Jonušauskas

Bordo universitetas, Prancūzija
 
zigmantas

Donatas Zigmantas

Lundo universitetas, Švedija

Dr. Gediminas Jonušauskas yra Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto absolventas. Daktaro laipsnį įgijo 1994 metais Vilniaus Universiteto kvantinės elektronikos katedroje. Nuo 1994 metų dirba Bordeaux universitete Prancūzijoje (dabartinės pareigos - vyresnysis mokslo darbuotojas). Jo moksliniai interesai - ultraspartieji vyksmai molekulinėse sistemose: krūvio pernaša, energijos pernaša ir fotoindukuotos molekulinės reakcijos. Gediminas Jonušauskas yra apie 100 mokslinių publikacijų bendraautorius..

 

Donatas Zigmantas įgijo magistro laipsnį 1998 m. Vilniaus Universitete, 2002 m. apgynė daktaro disertaciją Lundo Universitete, Švedijoje. Nuo 2014 m. užima Associate Professor pareigas Lundo Universiteto Cheminės Fizikos skyriuje, ten vadovauja dvimatės koherentinės spektroskopijos laboratorijai. Donato moksliniai interesai apima netiesinę optiką ir spektroskopiją, fotoindukuotus sužadinimus ir krūvio pernašą biologiniuose ir sintetiniuose molekulių kompleksuose. Yra virš 50 publikacijų autorius.

bd504a32-6d55-4db5-90b3-a7772737dfaf

Leonas Valkūnas

Vilniaus universitetas
p4a_4490r

Juozas Vidas Gražulevičius

Kauno technologijos universitetas

Leonas Valkūnas yra Teorinės fizikos katedros Vilniaus universiteto Fizikos fakultete ir Molekulinių darinių fizikos skyriaus Fizinių ir technologijos mokslų centre profesorius ir vedėjas, Lietuvos mokslo akademijos narys. Jo moksliniai interesai apima krūvio ir sužadinimo pernašą fotosintezėje, molekulinių struktūrų ir biologinių makromolekulių tiesinės ir netiesinės spektroskopijos teoriją, eksitonų teoriją. Profesorius Valkūnas yra Lietuvos mokslo premijos (2001 m.) ir Adolfo Jucio premijos (2010 m.) laureatas, 2 knygų, 2 vadovėlių ir daugiau nei 300 publikacijų autorius.

Juozas Vidas Gražulevičius yra vienas žymiausių Lietuvos chemikų, habilituotas fizinių mokslų daktaras, LMA tikrasis narys bei KTU Organinės technologijos katedros vadovas. Pagrindinės profesoriaus mokslinės veiklos sritys: organiniai puslaidininkiai ir kitos organinės elektroaktyvios medžiagos, jų taikymas elektroniniuose bei optoelektroniniuose prietaisuose, polimerų sintezė ir tyrimas. Profesoriaus darbai net dukart pagerbti Lietuvos mokslo premija (1997 m. ir 2007 m.), o 2014-aisiais ir Baltijos Asamblėjos premija.

narevicius

Edvardas Narevičius

Weizmanno mokslo institutas, Izraelis
10931275_10202488213361299_8394390807986621381_n

Sergejus Orlovas

Makso Planko institutas, Vokietija

Weizman Instituto (Rehovot, Izraelis) vyresnysis mokslininkas, grupės lyderis. Mokslinių tyrimų temos: kvantmechaninių reiškinių tyrimas cheminėse reakcijose, vykstančiose itin žemose temperatūrose (<1K); judančių magnetinių gaudyklių fizika. Straipsnių Science (2012) ir Nature Chemistry (2014) bendraautorius.

Max‘ Planck‘o Šviesos Mokslo Instituto Erlangene (Vokietija) mokslo darbuotojas. Mokslinių tyrimų tema – vektorinių šviesos pluoštelių formavimas ir sąveika su nanodariniais. Daktaro laipsnį įgijo 2007-aisias Vilniaus Universitete. Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojas (2008). Straipsnių žurnaluose Nature Photonics (2014) ir Science (2015) bendraautorius, A. von Humboldt‘o fondo stipendiatas.

dalyviai.130.

Audrius Dubietis

Vilniaus universitetas
Rokas Zubovas

Rokas Zubovas

Vytauto Didžiojo universitetas

Audrius Dubietis yra Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius, Nacionalinės mokslo premijos laureatas (2004 m.). Audriaus Dubiečio moksliniai interesai apima lazerinės spinduliuotės sąveikos su skaidriomis medžiagomis tyrimus, netiesinę optiką. VU Lazerinių tyrimų centre vadovauja Trumpųjų impulsų optikos laboratorijai. Yra virš 100 publikacijų autorius. Profesoriaus hobis - dangaus reiškiniai, jų stebėjimas ir registravimas. 2014 m. išleido mokslo populiarinimo knygą "Nuostabusis švytėjimas: padangių fizika be formulių".

Rokas Zubovas - Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Fortepijono katedros profesorius, pianistas, M. K. Čiurlionio namų direktorius, daugybės meno premijų, tarp jų - Šv. Kristoforo statulėlės ir Ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiaus, laureatas. Tyrinėja M. K. Čiurlionio kūrybą, prisideda organizuojant jo vardo konkursus ir konferencijas, skelbia mokslo populiarinimo straipsnius. Lietuva 2015 m. mini 140-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, o Unesco šiuos metus paskelbė Tarptautiniais šviesos metais. Šia proga, Rokas Zubovas konferencijoje pristatys šviesos fiziką ir metafiziką žymiausio lietuvių kompozitoriaus ir dailininko kūryboje.

danas

Danas Ridikas

Tarptautinės atominės energijos agentūra, Austrija
 
 

Danas Ridikas yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (IAEA) darbuotojas, kuruojantis mokslinius branduolinių reaktorių tyrimus. Bakalauro laipsnį įgijęs 1994 m. Vytauto Didžiojo universitete, mokslus tęsė užsienyje, kur 1999 m. Kano universitete, Prancuzijoje apsigynė daktaro laipsnį, o 2012 m. buvo suteiktas ir habil. daktaro laipsnis. 2007 m. Danui Ridikui buvo įteikta Lietuvos valstybinė premija už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą.